Sniego griūtys – reiškinys, su kuriuo reikia skaitytis. Statistiškai gal skaičiai ir neatrodo dideli, tačiau dešimtys žmonių kasmet lieka palaidoti sniege, o tarp dažniausiai pasitaikančių aukų – purų sniegą (powderį) panorėję išbandyti slidininkai ir snieglentininkai. Adrenalino poreikis daro savo. Nors lavinos šiaip jau yra natūralus reiškinys, absoliuti dauguma su jomis susijusių nelaimingų atsitikimų nutinka dėl pačių nukentėjusiųjų arba kartu su jais buvusiųjų sukeltų griūčių. Tad jei mėgstate arba ketinate išmėginti powderį slidinėjimui neparuoštose kalnų vietose, verta žinoti keletą dalykų apie tai, kaip išvengti lavinų ir ką daryti, kai išvengti nepavyksta.

Pasiruošimas galimai lavinai

Kursas apie lavinas

Kai kuriose situacijos šimtu procentu išvengti lavinos bus neįmanoma – tą turėtų žinoti visi, kurie ketina užkariauti off-piste teritorijas, tačiau tam tikrų dalykų išmanymas bei ženklų, pranešančių apie artėjančią griūtį, atpažinimas, gali kaip reikiant padidinti išgyvenimo šansus. Nuspėti lavinos tikėtinumą yra gana nelengva, nes faktorių čia daug. Saulė, oro temperatūra, vėjas, šlaito statumas ir sniego būklė – visi šie dalykai atlieka savo vaidmenį, o pavojus gali tykoti bet kurią akimirką, ypač keičiantis sąlygoms. Prieš leidžiantis powderiu, labai patartina išklausyti kursą apie lavinas.

Mažų mažiausiai, perskaitykite mūsų anksčiau surašytus patarimus apie saugų važinėjimą off-piste.

Siųstuvas

Siųstuvas iš esmės yra radijas, kuris gali ne tik priimti, bet ir siųsti elektromagnetinius signalus. Taip pat, jei jau taip nutiktų, kad liktumėt pakastas po sniegu, šis daiktas padės kolegai surasti pakankamai tikslią buvimo vietą – aišku, jei abu turėsite siųstuvus. Prieš leidžiantis nuo kalno, siųstuvą reikia nustatyti, kad jis būtent siųstų signalą – signalo priėmimas nustatomas tik esant poreikiui. Šios detalės nežinojimas jau yra kainavęs gyvybę, net žmonėms, kurie turėjo siųstuvus, bet tinkamai jų nenustatė. Vis dėlto, rasti tikslią vietą po griūties net su siųstuvu nėra paprasta, todėl jei niekad nesinaudojote, būtinai pasibandykite.

Lavininis zondas

Siųstuvas apytiksliai parodys, kur žmogų palaidojo griūtis, tačiau tiksliam vietos nustatymui reikės išlankstomos lazdelės, vadinamos lavininiu zondu. Geriausi yra tie, kurie susideda panašiai kaip palapinės strypai. Zondo funkciją gali atlikti ir slidinėjimo lazdos, kurias galima sujungti vieną su kita. Blogiausiu atveju galima panaudoti ilgą šaką – tačiau tai yra jau kraštutinis atvejis.

Kastuvas

Kastuvu sniegą kasti yra beveik penkis kartus greičiau nei rankomis, o laikas, kai ką nors palaidoja lavina, yra nepaprastai brangus, nuo kurio priklauso žmogaus gyvybė.

Ką daryti pakliuvus į laviną

Lavinai prasidedant

Jei pakliuvote į laviną, geriausia, ką galima padaryti, yra bandyti kuo greičiau iš jos išsikapstyti. Jei griūtis prasidėjo tiesiai po kojomis, o pats esate su slidėmis ar snieglente, leiskitės tiesiai žemyn, kol išvystysite šiek tiek greičio, o tada sukite į šoną, toliau nuo yrančios sniego masės. Jei greičio turite pakankamai, sukite šonan iškart. Jei vis dėlto matote, kad išlipti nepavyks, meskite lazdas, kurpinę, kamerą ar bet ką, kas nereikalinga, – visas bereikalingas svoris temps gilyn į sniegą.

Jei sniegas parvertė, stenkitės „plaukti“ ir laikytis jo paviršiuje. Jeigu nenorite atsidurti lavinos apačioje, kas yra pati blogiausia vieta, neplaukite lavinos kryptimi – vietoj to, likite ant nugaros ir darykite judesius rankomis taip, lyg norėtumėte plaukti į kalno viršų. Taip pat galite bandyti įsikasti kojomis į paviršių, kuriuo slysta lavina, kad sulėtintumėte nusileidimą.

Venkite slėptis po akmenimis ir medžiais, nes už jų sniegas kaupiasi ir liksite palaidoti po gilesne sniego krūva. Vis dėlto, jei galite, griebkite už medžio. Tačiau tai padaryti nebus lengva. Griebtis už medžių įmanoma, kai lavina tik prasideda, bet įgavusi pagreitį, ji gali išvystyti daugiau kaip 100 km/h greitį.

Lavinai sustojus

Jei lavina jus palaidojo, ir tebesate gyvas, manykite, kad jums pasisekė. Maždaug trečdalis lavinos aukų miršta iškart nuo patirtų traumų. Sniego griūtis gali nuvilkti tiesiai į medį arba numesti nuo kalno, o nuolaužos, kurias ji pasigauna, gali rimtai sužaloti.

Kai lavina nustos judėti, sniegas aplink labai greitai pasidarys betono kietumo, tad proga kažką padaryti yra labai trumpa.

Kaip galima greičiau prisidenkite veidą ranka – tai sukurs oro kišenę, kuri leis kvėpuoti. Kai sniegas pradės stingti, įkvėpkite kiek galite daugiau. Taip išpūsite krūtinę ir turėsite daugiau vietos kvėpavimui, kai sniegas sukietės. Jei manote, kad esate netoli paviršiaus, stenkitės ištiesti ranką ir prasiskverbti iki jo – taip jus rasti bus kur kas lengviau.

Bet kur yra viršus? Vienas iš būdų padėčiai nusakyti – spjauti ir žiūrėti, kur krinta seilės. Bet po sniegu tai padaryti gali būti sunku ir greičiausiai beprasmiška, o sniegui sukietėjus išsikasti pačiam yra beveik neįmanoma.

Svarbiausia elgtis kaip įmanoma ramiau. Taip, tai nėra lengva, bet kuo lėčiau kvėpuosite, tuo daugiau oro turėsite. Rėkimas irgi nepadės, nes sniegas puikiai izoliuoja visus garsus. Vienintelis dalykas – laukti ir tikėtis, kad bendrakeleiviai tinkamai pasiruošę gelbėjimo darbams.

Ką daryti, jei lavina palaidojo jūsų draugą

Jei matote, kad kolega pakliuvo į griūtį, nepaleiskite jo iš akių ir stenkitės įžiūrėti kuo tikslesnę vietą, kur lavina jį nuneš. Kai griūtis baigiasi, įsitikinkite, kad pavojus praėjo ir iškart pradėkite paiešką. Gal skamba paradoksaliai, bet nepulkite ieškoti gelbėtojų. Kol nueisite iki jų, jūsų draugui jau bus per vėlu. Esama įvairių statistikų, bet apskritai kalbant, didžiausi šansai išgyventi yra per pirmas 15 minučių. Praėjus pusvalandžiui, išgyvenimo šansai sumažėja perpus. Taigi labai svarbu reaguoti iš karto. Jei neturėjote siųstuvų, ieškokite ženklų paviršiuje – slidžių, lazdų, kepurės, pirštinių etc. Dažnai žmonės būna palaidoti vienoje linijoje su šiais daiktais. Tikėtinos vietos yra virš medžių ir akmenų, kurie buvo lavinos kelyje.

Kaip iškasti lavinos auką

Rasti lavinos auką naudojantis siųstuvu ir zondu yra lengvoji dalis – ilgiausiai užtrunka kasimas. Atkasti žmogų po sniegu reiškia perkelti 1-2 tonas sniego, o tai tikrai nėra lengvas darbas. Todėl labai svarbu kasti efektyviai.

Jei auka yra po sniego krūva, kuri siekia maždaug metrą, tiesiog kaskite kaip išeina ir kaip galima greičiau. Jei kasti reiks giliau, yra du būdai, priklausomai nuo to, kiek turite žmonių.

Jei turite didelę grupę kasti galinčių žmonių, naudokite V formos konvejerio metodą. Gelbėtojai išsirikiuoja V forma kaip skrendančios žąsys, priekyje esantis žmogus kasa sniegą ir meta jį netoli už savęs, du žmonės už jo stumia sniegą už savęs, ir taip toliau. Priekyje kasantis žmogus turi būti keičiamas maždaug kas minutę, kad galėtų kasti iš visų jėgų.

Jei esate tik jūs ir auka, naudokite strateginio kasimo metodą. Kai su zondu tiksliai nustatote aukos buvimo vietą, nekaskite iškart toje vietoje, kur įstatėte zondą. Jis gali būti ten, kur yra aukos kojos ir kasdami galite sugriauti aukos oro kišenę ir prasikasti vietoje, kuri su ja nesusikerta. Vietoj to, pradėkite kasti maždaug toje vietoje, kuri yra pusatro karto toliau nu zondo žemyn šlaitu nei gylis, kuriame zondas įsmeigtas, ir kaskite jo link. Kad sutaupytumėte laiko ir jėgų, sniegą meskite į šoną, o ne už savęs, kol sniegas pasieks juosmenį, tada pradėkite stumti jį žemyn. Svarbiausia kaip galima greičiau atkasti žmogaus veidą.